Artimiausi renginiai:
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad mūsų MILWAYS komandos organizuoja EAA sesiją: #556 Romoje, 2024 m. rugpjūčio mėn.
Pasaulis susiduria su intensyvėjančia neigiama klimato ir aplinkos kaita, gyventojų skaičiaus augimu ir maisto trūkumu. Tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandien, nėra visiškai nauji ir daugelis praeities visuomenių kovojo su panašiomis problemomis. Tačiau praeities perspektyvos vis dar nepakankamai išnaudojamos. Šiomis aplinkybėmis žmonių ir aplinkos sąveikos, pragyvenimo strategijų, žmonių ir augalų atsako į kintančias aplinkos sąlygas tyrimai yra akivaizdžiausias būdas archeologijai prisidėti prie pasaulinių tvarių sprendimų, padedančių įveikti dabartinius iššūkius, paieškų.
Praeities renginiai:
Tarptautinė konferencija „Investigating Bones: Diet, Health, Environment in the Baltic Region“
Vilniaus universiteto Archeologijos katedra kviečia į 10-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Jono Puzino skaitymai“, šiais metais skirtą žmonių ir gyvūnų kaulų tyrimams – „Investigating Bones: Diet, Health, Environment in the Baltic Region“. Konferencija vyks spalio 4-5 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, 321 auditorija, III aukštas).
Besiplečiantis bioarcheologijos tyrimų laukas ir tobulėjantys metodai skatina iš naujo pažvelgti į neatsiejamus žmonių griaučių ir gyvūnų liekanų tyrimus bei jų teikiamą informaciją, kuri supažindina su praeities visuomenių gyvensena, mityba, mobilumu ar ligų epidemiologija. Konferencijos pranešėjai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Prancūzijos suteiks galimybę susipažinti su naujausiais Baltijos regiono žmonių ir gyvūnų kaulų tyrimų rezultatais.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra.
Konferencijos partneriai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejus, Kernavės archeologinės vietovės muziejus ir Bažnytinio paveldo muziejus.
Įvykę renginiai
Globalizacija, apie kurią dabar daug kalbama, nėra naujas reiškinys. Eurazijoje domestikuotų gyvūnų ir sukultūrintų augalų rūšys dar priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, buvusių dabartinėje Kinijoje ir pietvakarių Azijoje. Kinijoje sukultūrintų augalų rūšys (pvz., soros ir vėliau grikiai) pasiekė Europą, o pietvakarių Azijos kultūriniai augalai (pvz., kviečiai, miežiai, žirniai, lęšiai) bei domestikuoti gyvūnai (avys, ožkos, galvijai) pasiekė Kiniją ir Indiją. Domestikuotų gyvūnų ir kultūrinių augalų atsiradimas bronzos amžiuje skirtingose Eurazijos žemyno pusėse žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų susidarymo pradžią, turėjusią nepaprastą ekologinę, ekonominę bei socialinę įtaką vietos gyventojams bei aplinkai. Ilgainiui, po K. Kolumbo atradimų, pradėję plisti maisto produktai tapo neatsiejama virtuvės dalimi savo naujuosiuose namuose.
Parodos fotografijose atsispindi įvairių šalių tradicinės virtuvės įvairovė bei jos ištakos. Akivaizdu, kad pagrindiniai produktai, šiuo metu tapę integralia kulinarinės tradicijos dalimi, yra kilę iš įvairiausių pasaulio vietų. Didžioji dalis fotografijų padarytos autorės darbinių kelionių Jordanijoje, Centrinėje Azijoje, Kinijoje ar Butane metu. Kiekviena archeologinė ekspedicija prasideda vietos kultūros pažinimu prie stalo. Dalinimasis maistu suartina žmones, patiekalų ragavimas bei bendravimas su juos pagaminusiais žmonėmis yra vienas iš geriausių būdų suprasti kultūrines ir gamtines ypatybes. Tačiau įdomiausia yra tai, kad kiekvienas patiekalo ingredientas mena dar įdomesnę, tūkstančių metų senumo istoriją, persipynusią su sudėtingais socialiniais, ekonominiais ir gamtiniais vyksmais ir procesais. Būtent todėl maisto globalizacijos tyrimai bei mūsų pirmtakų mityba tapo autorės „kasdiene duona“ ir mokslinių interesų objektu.
Apie autorę
Dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė yra Vilniaus universiteto docentė, Bioarcheologijos tyrimų centro vadovė bei vyresnioji mokslo darbuotoja Lietuvos istorijos institute. Ji tyrinėja praeities populiacijų mitybą, kultūrinių augalų išplitimą pasaulyje per bioarcheologijos mokslų tyrimų prizmę. Šiuo metu parodos autorė vadovauja MTEP projektui „Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai.”
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus.
