Paribiai ar centrai?


Nuo 2018-01-08 iki 2021-07-07 vykdytas projektas ,,Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai“ (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0002), finansuotas iš 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. Visi  išsikelti tikslai pasiekti ir užpildyta didelė žinių spraga apie Vidurio Azijos kalnų regioną bronzos amžiuje. Projekto metu buvo nuodugniai ištirta kalnų zonų įtaka bendriems maisto globalizacijos procesams Eurazijos priešistorėje, įvertinanti žmonių, jų kultūrinių augalų ir gyvūnų adaptacijos ypatumus aukštikalnėse, išanalizuotos pirmųjų žemdirbių adaptacijos strategijos, tirta kultūrinių augalų bei gyvūnų kilmė, chronologija, rūšinė sudėtis, pasirinkimo kriterijai, jų adaptacijos prie gamtinių sąlygų mechanizmai.

 Vykdant projektą iš viso paskelbta ar priimta bei įteikta spaudai 19 publikacijų leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, suorganizuotos dvi tarptautinės konferencijos, perskaityta 17 pranešimų tarptautinėse konferencijose, projekto vadovė skaitė keturis įvadinius (key note) pranešimus kviestinėse paskaitose, projektas buvo plačiai viešintas, surengta projekto tematika fotografijų paroda.

Šiuo projektu buvo praplėsta infrastruktūra naujai įkurtame Vilniaus universiteto Bioarcheologijos centre. Taip pat buvo sukurta biologinių išteklių (archeobotaninių, botaninių, zooarcheologinių) bazinė platforma Lietuvoje, kuri atvėrė galimybes tarptautinių projektų vykdymui su užsienio mokslininkais.

2018-2021 m. Bioarcheologijos tyrimų centre vykdomas projektas

„Paribiai ar centrai? Mitybos adaptacijos strategijos ir Vidurio Azijos kalnų priešistorinių bendruomenių reikšmė maisto globalizacijai“. 

Finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis

Finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis

Projekto vadovė dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė.

Eurazijoje kultūrinių augalų ir prijaukintų gyvūnų rūšys jau priešistorėje išplito toli nuo žemdirbystės epicentrų, egzistavusių pietvakarių Azijoje ir dabartinės Kinijos teritorijoje. Šie procesai turėjo nepaprastą ekologinę, ekonominę bei socialinę įtaką vietinėms populiacijoms bei aplinkai. Kultūrinių augalų bei gyvūnų išplitimas per Eurazijos žemyną žymi maisto globalizacijos ir globalių kontaktinių tinklų formavimosi pradžią, prasidėjusią 3000 metų anksčiau nei garsusis Šilko kelias. Nors tam  tikrų kultūrinių augalų pasiskirstymas Eurazijos priešistorėje rodo galimą geografinių paribių, tokių kaip dykumos ar kalnai, svarbą ankstyviesiems maisto globalizacijos procesams, mainų ir paplitimo mechanizmai veikiantys juose ar per juos lieka diskusijų objektu. Iki šiol geografinių paribių, kaip filtrų, poveikis augalų ir gyvūnų selekcijai, kurią vykdė vietinės bendruomenės, lieka neaiškus.


Šio projekto tikslas nustatyti aukštikalnių įtaką maisto globalizacijos procesams priešistorėje, vadovaujantis centrinio Tian Šanio (Kirgizijoje) bronzos amžiaus bendruomenių pavyzdžiais. Projekto metu bus tiriamos pirmųjų žemdirbių ir gyvulių augintojų adaptacijos strategijos ribinėse centrinio Tian Šanio kalnų zonose, aiškinantis kultūrinių augalų bei gyvūnų kilmę, chronologiją, rūšinę sudėtį, įvertinant kultūrinių augalų bei gyvūnų pasirinkimo kriterijus. Tyrimų medžiaga bus lyginama su žemesnėse vietose (Uzbekistane, Turkmėnijoje, Kazachstane ar Kinijoje) esančių jau tyrinėtų objektų medžiaga, projekto metu surinkti duomenys bus integruojami į platesnį maisto globalizacijos kontekstą. Tyrimams atlikti atrinkta tarptautinė specialistų ir jaunųjų mokslininkų komanda, naudojamos naujausios empirinių mokslinių tyrimų metodikos iki molekulinio lygmens.